širdy taip tuščia, liūdna ir tyku
pakyla vėjas debesų
tyla plazdena vis aukščiau
tyla nutolsta kuo toliau
pakyla liūdesio bangelės
pakyla nevilties gaidelė
o mintys ošia vis labiau
paleistos bėga vis greičiau
vienatvėj reikia patupėti
pažinti žmones ir laukus
gerumą norisi paliesti,
bet nežinia ar taip vėl bus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą